|
Pasak UAB
"Ober-haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovo Lino Juozaičio, individualių
namų kainos jau nusirito tiek, kad pirkinys, kuris anksčiau būtų
atsiėjęs apie 800 tūkst., šiuo metu kainuoja tik apie 300-350 tūkst.
litų. Pasiūla taip pat yra keliolika kartų didesnė nei nekilnojamojo
turto bumo laikotarpiu - uostamiestyje ir aplink jį parduodami keli
šimtai individualių ir sublokuotų namų.
"Individualūs namai brangiausi buvo 2007 metų pabaigoje - 2008 metų pradžioje. Paklausa
buvo didžiulė, pastatytų ir įrengtų pasiūla - labai maža, o rinka
kupina optimizmo. Dabar situacija apsivertė 180 laipsnių. Kainos
nusirito iki tokio lygmens, kad kai kurie žmonės namą įperka jau ir be
banko paskolos", - antrina ir nekilnojamojo turto agentūros "Aidila"
vadovas Algimantas Bružas.
Jis taip pat įvardija
panašią kainą - 300-400 tūkst. litų, - už kurią galima įsigyti namą.
Tiesa, ne pačiame mieste, o priemiestyje - jeigu arčiau miesto, tiek
gali kainuoti namas be vidaus apdailos, o jeigu toliau - bus iš ko
rinktis ir su apdaila.
Keistis nori teoriškai
A. Bružo teigimu, maksimalaus individualių namų - ir senų, ir naujos statybos - kainų kritimo metas jau praėjo.
"Darome klaidą, kai
kalbėdami apie nekilnojamąjį turtą įvardijame vieną skaičių. Yra
skirtingi segmentai - seni ir naujos statybos butai, individualūs
namai. Visiems tų pačių kriterijų taikyti negalime. Išskyrus naujų
daugiabučių, kainų pokyčių nebus", - mano A. Bružas.
Laukti
kokio nors masinio nekilnojamojo turto pigimo jis nebepatartų - jeigu
svarstoma galimybė įsigyti namą, reikėtų pradėti ieškoti. Radus norimą
būstą ir pasiderėjus, galima jį nusipirkti šiek tiek pigiau - už tokią
kainą, kuri galbūt ir būtų rytoj, jeigu kainos dar kristų. Be to,
kartais rinkoje pasirodo ypač patrauklių variantų - antstoliai dirba
savo darbą, - tačiau ilgai jie neužsibūna.
Pigiausias
sektorius - gyvenamieji namai sodų bendrijose. Gyventi tinkamą namelį
ne pačioje Klaipėdoje, o toliau nuo jos esančiose bendrijose galima
įsigyti ir mažiau nei už 200 tūkst. litų. Populiarumo toks būstas
nestokoja, tačiau, anot A. Bružo, reikėtų įvertinti tai, kad
populiariausios sodininkų bendrijos - "Šernų" ir "Dituvos" - yra ne
taip jau arti uostamiesčio, todėl nebus paprasta suderinti keliones į
darbą, vaikų vežimą į mokyklą, popamokinę veiklą ir pan. Be to, tokio
nekilnojamojo turto likvidumas yra mažesnis.
Toliau
nuo uostamiesčio nutolusiuose kvartaluose pagyvenę naujakuriai, anot L.
Juozaičio, kartais pageidauja grįžti į miestą ne tik dėl
infrastruktūros stokos ar kelionės į darbą išlaidų, bet ir todėl, kad
jaučiasi nejaukiai kvartale, kuriame iš numatytų keliolikos ar
keliasdešimties sklypų apgyvendinti vos keli. Pavargstama gyventi ir
amžinoje statybvietėje.
A. Bružas atkreipia
dėmesį, kad namą galima ne tik nusipirkti, bet ir išsikeisti -
pageidaujančiųjų keistis namus į butus ir atvirkščiai esama. Vis dėlto
tokią galimybę jis vadina labiau teorine, nes kiekvienas turi savo
viziją apie tai, kokiame name ar bute bei kvartale norėtų gyventi, ir
šios vizijos keičiantis retai sutampa. Iš visų nekilnojamojo turto
sandorių keitimas, anot A. Bružo, sudaro tik apie porą procentų.
Sklypui - netaupyti
Pasak
A. Bružo, norintiesiems namo racionalu būtų palyginti galimybę jį
pirkti ir statytis - juk atpigo ir sklypai, ir statybinės medžiagos, ir
darbo jėga. Be to, perkant nekilnojamojo turto bumo metu pastatytą namą
yra pavojus įsigyti problemų ateityje kelsiantį pastatą - bumo metu
buvo daug mėgėjiškos statybos, kai kurie namai kilo be techninės
priežiūros.
Tačiau galvoti apie statybą taip pat
reikėtų ne bet kokiame sklype - tik įsigijus žemę su jau esamomis
inžinerinėmis komunikacijomis, reikiama infrastruktūra. Tokia žemė
kainuoja brangiau nei sklypas plyname lauke, bet esamos komunikacijos
išvaduos nuo rūpesčių ir didelių išlaidų ateityje.
A.
Bružas patartų pirkėjams būti atsargiems net ir įsigyjant sklypą
suplanuotame gyvenamajame kvartale, jei visos infrastruktūros kol kas
nėra. Viską susitvarkyti gali užtrukti keletą ar net keliolika metų.
"Net
jeigu statybos įmonė turi juridinius įsipareigojimus viską sutvarkyti,
reikia būti atsargiems, nes nemažai tokių įmonių šiuo metu yra ant
bankroto ribos. Dabar nėra rizikos tik perkant tai, kas matoma, kas
veikia", - sakė A. Bružas.
Tiesa, net ir tokiu
atveju rekomenduojama pasidomėti, kam priklauso infrastruktūra - jeigu
pačiai įmonei, jai bankrutuojant gali iškilti rūpesčių.
"Pigų sklypą šiandien yra labai pavojinga pirkti", - perspėja A. Bružas. Jis taip pat nepatartų specialiai statyti namui pirkti sklypo sodininkų bendrijoje.
"Visus
agituoju geriau pirkti šiek tiek brangesnį sklypą normaliame
gyvenamajame kvartale ir ten statytis namą. Pati namo statyba kainuoja
vienodai ar sodo, ar individualiam namui skirtame sklype, o pastaruoju
atveju likvidumas ir kaina bus kur kas didesni. Dėl sutaupomų
keliasdešimties tūkstančių litų žvelgiant į perspektyvą tokios klaidos
daryti nereikėtų", - įsitikinęs A. Bružas.
Giedrė NORVILAITĖ
|
