Svajonių krantas
PradžiaNaujienosApie projektąVietaPlanasProjektaiGalerijaPardavimasKontaktai
 

2009-11-21 straipsnis VE "Statytis namą - tik gerame sklype"

 

   Pasak UAB "Ober-haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovo Lino Juozaičio, individualių namų kainos jau nusirito tiek, kad pirkinys, kuris anksčiau būtų atsiėjęs apie 800 tūkst., šiuo metu kainuoja tik apie 300-350 tūkst. litų. Pasiūla taip pat yra keliolika kartų didesnė nei nekilnojamojo turto bumo laikotarpiu - uostamiestyje ir aplink jį parduodami keli šimtai individualių ir sublokuotų namų.

"Individualūs namai brangiausi buvo 2007 metų pabaigoje - 2008 metų pradžioje. Paklausa buvo didžiulė, pastatytų ir įrengtų pasiūla - labai maža, o rinka kupina optimizmo. Dabar situacija apsivertė 180 laipsnių. Kainos nusirito iki tokio lygmens, kad kai kurie žmonės namą įperka jau ir be banko paskolos", - antrina ir nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" vadovas Algimantas Bružas.

Jis taip pat įvardija panašią kainą - 300-400 tūkst. litų, - už kurią galima įsigyti namą. Tiesa, ne pačiame mieste, o priemiestyje - jeigu arčiau miesto, tiek gali kainuoti namas be vidaus apdailos, o jeigu toliau - bus iš ko rinktis ir su apdaila.

Keistis nori teoriškai

A. Bružo teigimu, maksimalaus individualių namų - ir senų, ir naujos statybos - kainų kritimo metas jau praėjo.

"Darome klaidą, kai kalbėdami apie nekilnojamąjį turtą įvardijame vieną skaičių. Yra skirtingi segmentai - seni ir naujos statybos butai, individualūs namai. Visiems tų pačių kriterijų taikyti negalime. Išskyrus naujų daugiabučių, kainų pokyčių nebus", - mano A. Bružas.

Laukti kokio nors masinio nekilnojamojo turto pigimo jis nebepatartų - jeigu svarstoma galimybė įsigyti namą, reikėtų pradėti ieškoti. Radus norimą būstą ir pasiderėjus, galima jį nusipirkti šiek tiek pigiau - už tokią kainą, kuri galbūt ir būtų rytoj, jeigu kainos dar kristų. Be to, kartais rinkoje pasirodo ypač patrauklių variantų - antstoliai dirba savo darbą, - tačiau ilgai jie neužsibūna.

Pigiausias sektorius - gyvenamieji namai sodų bendrijose. Gyventi tinkamą namelį ne pačioje Klaipėdoje, o toliau nuo jos esančiose bendrijose galima įsigyti ir mažiau nei už 200 tūkst. litų. Populiarumo toks būstas nestokoja, tačiau, anot A. Bružo, reikėtų įvertinti tai, kad populiariausios sodininkų bendrijos - "Šernų" ir "Dituvos" - yra ne taip jau arti uostamiesčio, todėl nebus paprasta suderinti keliones į darbą, vaikų vežimą į mokyklą, popamokinę veiklą ir pan. Be to, tokio nekilnojamojo turto likvidumas yra mažesnis.

Toliau nuo uostamiesčio nutolusiuose kvartaluose pagyvenę naujakuriai, anot L. Juozaičio, kartais pageidauja grįžti į miestą ne tik dėl infrastruktūros stokos ar kelionės į darbą išlaidų, bet ir todėl, kad jaučiasi nejaukiai kvartale, kuriame iš numatytų keliolikos ar keliasdešimties sklypų apgyvendinti vos keli. Pavargstama gyventi ir amžinoje statybvietėje.

A. Bružas atkreipia dėmesį, kad namą galima ne tik nusipirkti, bet ir išsikeisti - pageidaujančiųjų keistis namus į butus ir atvirkščiai esama. Vis dėlto tokią galimybę jis vadina labiau teorine, nes kiekvienas turi savo viziją apie tai, kokiame name ar bute bei kvartale norėtų gyventi, ir šios vizijos keičiantis retai sutampa. Iš visų nekilnojamojo turto sandorių keitimas, anot A. Bružo, sudaro tik apie porą procentų.

Sklypui - netaupyti

Pasak A. Bružo, norintiesiems namo racionalu būtų palyginti galimybę jį pirkti ir statytis - juk atpigo ir sklypai, ir statybinės medžiagos, ir darbo jėga. Be to, perkant nekilnojamojo turto bumo metu pastatytą namą yra pavojus įsigyti problemų ateityje kelsiantį pastatą - bumo metu buvo daug mėgėjiškos statybos, kai kurie namai kilo be techninės priežiūros.

Tačiau galvoti apie statybą taip pat reikėtų ne bet kokiame sklype - tik įsigijus žemę su jau esamomis inžinerinėmis komunikacijomis, reikiama infrastruktūra. Tokia žemė kainuoja brangiau nei sklypas plyname lauke, bet esamos komunikacijos išvaduos nuo rūpesčių ir didelių išlaidų ateityje.

A. Bružas patartų pirkėjams būti atsargiems net ir įsigyjant sklypą suplanuotame gyvenamajame kvartale, jei visos infrastruktūros kol kas nėra. Viską susitvarkyti gali užtrukti keletą ar net keliolika metų.

"Net jeigu statybos įmonė turi juridinius įsipareigojimus viską sutvarkyti, reikia būti atsargiems, nes nemažai tokių įmonių šiuo metu yra ant bankroto ribos. Dabar nėra rizikos tik perkant tai, kas matoma, kas veikia", - sakė A. Bružas.

Tiesa, net ir tokiu atveju rekomenduojama pasidomėti, kam priklauso infrastruktūra - jeigu pačiai įmonei, jai bankrutuojant gali iškilti rūpesčių.

"Pigų sklypą šiandien yra labai pavojinga pirkti", - perspėja A. Bružas. Jis taip pat nepatartų specialiai statyti namui pirkti sklypo sodininkų bendrijoje.

"Visus agituoju geriau pirkti šiek tiek brangesnį sklypą normaliame gyvenamajame kvartale ir ten statytis namą. Pati namo statyba kainuoja vienodai ar sodo, ar individualiam namui skirtame sklype, o pastaruoju atveju likvidumas ir kaina bus kur kas didesni. Dėl sutaupomų keliasdešimties tūkstančių litų žvelgiant į perspektyvą tokios klaidos daryti nereikėtų", - įsitikinęs A. Bružas.


Giedrė NORVILAITĖ
 
GrįžtiĮ viršų
Memelhaus svajoniukrantogyvenviete NTmarket Apelsinas